2-AG (2-arachidonoilglicerolis): antrasis pagrindinis endokanabinoidas

Vardas, kuris atrodo kaip formulė

Pusė devynių vakaro, telefone atidarytas ilgas tekstas apie endokanabinoidų sistemą. Pirmas pavadinimas dar pažįstamas: anandamidas. Antras atrodo kaip korektūros klaida: 2-AG. Keliomis eilutėmis žemiau minimas CBD aliejus, ir visi trys pavadinimai susilipina į vieną neaiškią masę. Klausimas kyla savaime: ar tai kažkas iš augalo? Ne. Tai trumpinys, o ne kodas, ir jis nurodo molekulę, kurią organizmas pasidaro pats.

Kur pavadinime atsiranda skaitmuo

Pilnas vardas yra 2-arachidonoilglicerolis. Sandarą galima suskaičiuoti pirštais: viena arachidono rūgšties molekulė, prikabinta prie glicerolio karkaso vidurinės padėties. Ta vidurinė padėtis ir yra dvejetas pavadinimo priekyje. Cheminė klasė užrašoma trumpai: esteris ant glicerolio. Nieko egzotiško, tik tvarkinga chemija.

Antras iš dviejų, bet gausesnis

Signalinės sistemos aprašymuose 2-AG eina kaip antrasis pagrindinis endokanabinoidas. Antrasis pagal aprašymo eilę, nes anandamidas buvo aprašytas 1992 metais. O kiekiu organizmo audiniuose iš šios poros gausesnis yra kaip tik 2-AG. Ir dar viena mintis, kurią verta pasidėti iš karto: endokanabinoidai, tarp jų 2-AG ir anandamidas, gaminami pačiame organizme iš riebalų rūgščių statybinių blokų. Ne iš žiedų, ne iš ekstrakto.

1995 metai, du keliai į tą patį junginį

1992 metais aprašius anandamidą, liko labai konkretus klausimas. Jei šiems receptoriams organizme yra viena molekulė, ar tikrai ji vienintelė? 1990-ųjų viduryje to ir imta ieškoti, tik ieškota dviem skirtingomis kryptimis. Viena kryptis vedė į virškinimo trakto audinį. Mechoulamo ir kolegų 1995 metų darbe [1] aprašytas organizme gaminamas 2-monogliceridas, išskirtas būtent iš to audinio, ir užrašytas jo prisijungimas prie kanabinoidų receptorių. Molekulė tuo metu buvo nauja, pavadinimas dar nebuvo įprastas, o duomenys apie prisijungimą buvo pirmieji.

Nervinis audinys kaip antroji kryptis

Tais pačiais 1995 metais Sugiuros ir kolegų darbe 2-arachidonoilglicerolis aprašytas smegenyse, o pats junginys pasiūlytas kaip galimas organizmo gaminamas kanabinoidų receptorių ligandas [2]. Susumavus išeina taip: dvi grupės, du audiniai, vienas junginys, vieni metai. Ir tai ne dvi to paties eksperimento versijos. Skyrėsi audinys, nuo kurio pradėta, o rezultatas sutapo. Būtent todėl abu 1995 metų darbai literatūroje dažniausiai cituojami kartu. Nuo tada 2-AG atsiranda beveik kiekviename rimtame šios signalinės sistemos aprašyme, paprastai iš karto po anandamido.

Devyni duomenų taškai vienoje lentelėje

Kodėl matavimai anksti pakrypo į 2-AG

Kiekio skirtumas turėjo grynai praktinių pasekmių. Kai vieno junginio audiniuose yra daugiau nei kito, jį paprasčiau pamatuoti, o kur paprasčiau pamatuoti, ten ir susikaupia matavimų. Tokia ir buvo ankstyvoji šios temos pradžia: kruopštus kiekių nustatymas, o platesni aprašymai atsirado vėliau. Dėl to apie 2-AG šiandien užrašyta daugiau techninių dalykų nei apie daugelį kitų signalinių molekulių.

• Receptorių profilis: pilnas agonistas prie CB1 ir CB2, dviejų pagrindinių kanabinoidų receptorių, taigi visiškas aktyvavimas, ne dalinis [1][2].
• Šalinimo kelias: pagrindinis fermentas, kuris šią molekulę suskaido organizme, yra monoacilglicerolio lipazė.
• Cheminė klasė: esteris ant glicerolio, ir tai paaiškina, kodėl kalbama apie fermentinį skaidymą.
• Atskaitos taškas: kadangi CB1 ir CB2 aktyvuojami visiškai, 2-AG tapo lyginamuoju junginiu kitiems prie tų pačių taikinių, tarp jų ir augaliniams kanabinoidams [1][2].
• Kilmė: gaminamas organizmo viduje iš riebalų rūgščių statybinių blokų, todėl į jokį sudedamųjų dalių sąrašą jis nepatenka.
• Dokumentacijos apimtis: tapatybė, sandara, paplitimas audiniuose ir šalinimo kelias aprašyti gerai.

Žodynas, kuriame lengva suklysti

2-AG nėra augalinis kanabinoidas. Tai svarbiausias skirtumas visoje temoje, ir jis nuolat susilieja tekstuose, kur organizmo molekulės ir augalo junginiai surašomi vienas po kito. Endokanabinoidai, tai yra 2-AG ir anandamidas, gaminami organizmo viduje iš riebalų rūgščių statybinių blokų. Augaliniai kanabinoidai ateina iš augalo. Du skirtingi keliai, panašūs taikiniai.

Iš to seka labai praktiška išvada. 2-AG nėra ingredientas, todėl sudėties eilutėje jo ir nebūna. Etiketės pusėje logika ta pati: CBD aliejaus puslapyje surašyti iš augalo gauti junginiai, o ne tai, ką pasidaro organizmas. Jei norisi susivokti, kaip skirstoma visa ši šeima, tam yra atskiras įrašas apie kanabinoidus, o aromatinę augalo dalį aprašo įrašas apie terpenus. Užklausose kanapių aliejus dažnai atsiduria greta CBD aliejaus, nors dokumentuose tai atskiri įrašai. Su kanabinoidais dirbame nuo 2014 metų, ir ne vieną kartą teko matyti, kaip teiginiai apie šią molekulę nubėga gerokai priekyje duomenų.

Kas nuo 1995 metų liko tvirtai užrašyta

Keturi punktai, kurie diskusijų nekelia

Tapatybė: 2-arachidonoilglicerolis, antrasis pagrindinis endokanabinoidas. Sandara: arachidono rūgštis vidurinėje glicerolio padėtyje, iš kurios pavadinimas ir gavo dvejetą. Paplitimas: audiniuose jo nustatoma daugiau nei anandamido. Šalinimas: pagrindinis fermentas yra monoacilglicerolio lipazė. Prie šių keturių prisideda receptorių profilis, dėl kurio 2-AG literatūroje naudojamas kaip lyginamasis junginys prie CB1 ir CB2 [1][2]. Visa kita, kas apie šią molekulę pasakoma laisviau, jau reikalauja atskiro šaltinio.

Žodžiai, su kuriais 2-AG dažnai painiojamas

Anandamidas yra pora, ne sinonimas: tas pats receptorių pasaulis, kita sandara, kitas kiekis audiniuose. Kanabinoidai yra platus bendras vardas, po kuriuo telpa ir organizmo gaminamos molekulės, ir augalinės. Terpenai su šia eile nesusiję visai, nors sąrašuose stovi netoliese. Ir dar vienas dalykas, kuris praslysta greitai skaitant: 2-AG buvo aprašytas 1995 metais dviejuose darbuose, o ne viename, ir kaip tik dėl to jo aprašymas nuo pat pradžių atsistojo ant dviejų skirtingų audinių duomenų [1][2].