Klinikinis endokanabinoidų deficitas (CECD): hipotezė, ne diagnozė

Signalas, kuris pagaminamas tą pačią sekundę

Endokanabinoidų sistema neturi sandėlio. Ją įjungiančios molekulės susintetinamos tada, kai jų prireikia, ir atsargoje nelaikomos [1]. Nėra nei pilnos, nei tuščios talpos, kurią būtų galima nuskaityti kaip degalų lygį prietaisų skydelyje. Molekulė atsiranda toje vietoje ir tuo momentu, kai jos reikia, ir netrukus jos nebėra.

Antras dalykas yra pašalinimas, ir jis greitas. Anandamidą skaido fermentas, literatūroje vadinamas riebalų rūgščių amido hidrolaze, o 2-AG kelią uždaro monoacilglicerolio lipazė [1]. Taigi signalo stiprumas bet kurią minutę yra dviejų procesų suma: kiek jo pagaminama ir kaip greitai jis suskaidomas. Nė vienas iš tų dviejų procesų nestovi vietoje.

Ta skaidymo sparta hipotezei nėra šalutinė detalė, o vienas iš atramos taškų [1]. Jei sistema savo molekules ir kuria, ir naikina per trumpą laiką, jos aktyvumas yra kintantis dydis, o ne pastovus rodmuo. Iš čia ir kyla klausimas, kurį CECD suformuluoja: ar nuolat nepakankamai aktyvus endokanabinoidų signalizavimas gali būti vienas iš veiksnių, prisidedančių prie sunkiai paaiškinamų būklių [1]. Žodis hipotezė čia reiškia tiksliai tai, ką reiškia žodyne: iškelta idėja, kurią galima tikrinti [1].

Anandamidas ir 2-AG: du dažniausiai aprašomi junginiai

Kai literatūroje rašoma apie endokanabinoidus, dažniausiai rašoma apie du. Anandamidas ir 2-AG yra plačiausiai tyrinėti šios grupės atstovai, todėl beveik kiekviena diskusija apie sistemos aktyvumą atsiremia būtent į juos [1]. Kasdienėje kalboje žodis kanabinoidai dažniau nurodo augalo junginius, o šios dvi molekulės organizme pagaminamos pačios [1].

Kiekviena turi savo skaidymo kelią ir savo fermentą [1]. Du atskiri keliai reiškia du atskirus taškus, kuriuose signalas nutrūksta. Rašant apie CECD, tai praktiškai visas techninis pagrindas: dvi molekulės, du fermentai, gamyba pagal poreikį ir greitas išnykimas. Toliau eina jau ne chemija, o argumentai.

Kas apie šią sąvoką užrašyta punktais

2016 metų darbas ir vienas žodis jo pavadinime

Terminui yra konkretus atskaitos taškas: 2016 metų Russo darbas, kuriame sąvoka pateikta tvarkingai, su argumentais ir literatūros apžvalga [1]. Pavadinime yra žodis, kuris viską pasako apie idėjos amžių. Teorija ten peržiūrima iš naujo. Vadinasi, ji egzistavo ir anksčiau, o 2016 metai yra ne pradžia, o aiškiausias naujesnis jos formulavimas [1].

Pats pavadinimas dviprasmybių nepalieka. Teorija taikoma keliems konkretiems sindromams, kurie darbo pavadinime išvardyti tiesiai, ir dar vienai atvejų grupei: tiems, kur atsakas į įprastą priežiūrą aprašomas kaip menkas [1]. Tai gana platus laukas vienai idėjai. Autorius to neslepia, o kaip tik iš to ir kyla visa jo argumentacija.

Svarbiausia statuso detalė yra tokia: darbe keliamas argumentas, kad to laiko tyrimų duomenys teoriją pagrindžia [1]. Argumentas yra įnašas į diskusiją. Ne jos uždarymas. Skirtumas rašant nedidelis, o skaitant didelis, nes vienu atveju gaunama pozicija, kurią galima ginti ar kritikuoti, o kitu atveju būtų gaunama išvada, kurią belieka priimti. CECD tuo tarpu lieka teorija literatūroje, o jos aiškiausias naujesnis pareiškimas yra 2016 metų [1].

Sindromai, kuriuos vienija atpažįstamas vaizdas

Kodėl būtent tie sindromai atsidūrė viename sąraše? Juos vienija ne bendra priežastis, o bendras profilis: pasireiškimai atpažįstami ir aprašyti, o sutarto mechanizmo nėra [1]. Literatūroje tokia padėtis palieka tuščią eilutę prie žodžio mechanizmas, ir kiekviena idėja, siūlanti kandidatą tai eilutei, tampa įdomi.

Būtent tai ir paaiškina, kodėl rėmas, siūlantis galimą mechanizmą, sulaukia tyrėjų dėmesio [1]. Dėmesys nėra patvirtinimas. Bet jis paaiškina, kodėl sąvoka iš literatūros nepasitraukia ir kodėl 2016 metų darbas vis dar cituojamas kaip pradinis taškas.

Kodėl deficitas čia nėra trūkstama sudedamoji dalis

Pirmas nesusipratimas kyla iš paties žodžio. Skaitant deficitą, galvoje savaime atsiranda vaizdas iš mitybos: kažko racione nėra, tas kažkas įrašomas į papildomą šaltinį, ir skaičius grįžta į vietą. Su šia sąvoka taip neveikia, ir 2016 metų darbas tai pasako be užuolankų: kalbama ne apie maisto sudedamąją dalį, kurios trūksta ir kurią būtų galima papildyti iš šalies [1].

Priežastis techninė ir jau minėta. Rezervuaro, kurį būtų galima papildyti, tiesiog nėra, nes molekulės susintetinamos pagal poreikį ir suskaidomos greitai [1]. Anandamido kelias baigiasi prie riebalų rūgščių amido hidrolazės, 2-AG kelias prie monoacilglicerolio lipazės [1]. Tokioje sistemoje deficitas gali reikšti tik vieną dalyką: siūlomą prielaidą apie signalizavimo aktyvumą, o ne kiekį, kurį kas nors būtų pamatavęs ir įrašęs.

Terminologija čia klaidina ir paieškos lauke. Lietuviškose užklausose šalia šios temos dažnai atsiranda cbd aliejus. Kiek rečiau įrašomas kanapių aliejus. Netoliese sukiojasi ir terpenai, ir kiti augalo sudėties žodžiai. O 2016 metų darbo klausimas yra apie organizmo signalinę sistemą ir jos aktyvumą, apie anandamidą, 2-AG ir du fermentus [1]. Du skirtingi klausimai, dažnai suplaukiantys į vieną eilutę, nors literatūroje jie stovi atskirai.

Plati sistema ir pagunda paaiškinti viską vienu dalyku

Endokanabinoidų signalizavimas organizme paplitęs plačiai, ir dėl to deficito teorijos apie jį atsiranda beveik savaime [1]. Logika paprasta ir todėl pavojinga: jei sistema pasiekia daug ką, tai ir jos nepakankamas aktyvumas galėtų pasireikšti daug kur. Nuo tokio sakinio iki vieno paaiškinimo visai temai lieka vienas žingsnis.

Antra to paplitimo pusė tokia pat aiški. Platus sistemos pasklidimas daro pagundą vienu mechanizmu paaiškinti simptomų rinkinius, kurie iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje niekuo nesusiję [1]. Tai ne kaltinimas 2016 metų darbui, o skaitymo taisyklė. Kai idėja gali paaiškinti labai daug, verta paklausti, ką konkretaus ji paaiškina ir kokiais duomenimis.

Kandidatinis mechanizmas ir tyrėjų dėmesys

Šalia to yra visai racionali priežastis, kodėl sąvoka gyva. Sindromai, apie kuriuos eina kalba, turi atpažįstamą vaizdą ir neturi sutarto mechanizmo [1]. Rėmas, kuris tam vaizdui pasiūlo kandidatinį mechanizmą, natūraliai sutraukia tyrėjų dėmesį [1].

Tuo šio įrašo darbas ir baigiasi: aprašyti, kur sąvoka literatūroje stovi. Klausimas apie nepakankamai aktyvų endokanabinoidų signalizavimą kaip veiksnį prie sunkiai paaiškinamų būklių yra užduotas ir 2016 metais suformuluotas aiškiausiai [1]. Užduotas kaip klausimas. Toks jis kol kas ir lieka.

Dešimt punktų, kuriuos iš šios temos verta pasitikrinti

1. Sąvokos tipas: hipotezė, iškelta idėja, kurią galima tikrinti; visos kitos eilutės skaitomos per šią prizmę [1].
2. Dvi molekulės: anandamidas ir 2-AG, plačiausiai tyrinėti endokanabinoidai, nuo kurių pradedama beveik kiekviena šios temos diskusija [1].
3. Gamyba: pagal poreikį, be atsargų kaupimo, todėl kalbėti apie pilną ar tuščią rezervuarą nėra iš ko [1].
4. Skaidymas: anandamidą tvarko riebalų rūgščių amido hidrolazė, 2-AG imasi monoacilglicerolio lipazė, ir abu keliai greiti [1].
5. Kodėl tai svarbu: greitas šalinimas reiškia, kad sistemos aktyvumas yra kintantis dydis, ir būtent iš to hipotezė išplaukia [1].
6. Atskaitos taškas: 2016 metų Russo darbas, kuriame sąvoka pateikta tvarkingai ir plačiai [1].
7. Žodis pavadinime: teorija ten peržiūrima iš naujo, taigi ji yra senesnė už tą publikaciją [1].
8. Taikymo laukas: keli sindromai su atpažįstamais pasireiškimais be sutarto mechanizmo, taip pat atvejai, kur atsakas į įprastą priežiūrą menkas [1].
9. Darbo statusas: argumentas, kad tuometiniai duomenys teoriją pagrindžia, yra įnašas į diskusiją, o ne jos uždarymas [1].
10. Analogijos riba: sąvoka nekalba apie racione trūkstamą dalį, kurią papildo išorinis šaltinis, o platus sistemos paplitimas verčia tokias teorijas skaityti atsargiai [1].