CBGA: pirmoji kanapių rūgštis ir trys jos keliai

Molekulė, kuri kanapėse atsiranda pirma

CBGA, arba kanabigerolio rūgštis, yra rūgštinė kanabigerolio forma, kuri gyvose kanapėse atsiranda anksčiau už visas kitas šios eilės rūgštis. Tai ir yra visas apibrėžimas. Ne galutinis junginys, o žingsnis, po kurio augalo chemija pasidalija į kelias atskiras kryptis. Pavadinimas ilgas, vaidmuo paprastas. Būtent dėl to ši molekulė paprastai stovi pirma bet kuriame kanapių junginių sąraše.

Prie jos chemikai priėjo ne iš pirmo karto. Dešimtojo dešimtmečio viduryje kanapių kanabinoidų chemija jau buvo gerai dokumentuota: junginiai turėjo pavadinimus, struktūras ir vietą klasifikacijoje. Neužrašyta liko kita dalis, tai yra kuris fermentas pradeda visą eilę. Atsakymą 1998 metais paskelbė Fellermeier ir Zenk [1]. Jų darbe aprašytas fermentinis žingsnis: kanapių fermentas prie olivetolo rūgšties prijungia prenilo grupę, ir susidaro kanabigerolio rūgštis [1]. Toje pačioje publikacijoje CBGA įvardinta kaip tetrahidrokanabinolo pirmtakas [1].

Šio įrašo rėmai paprasti: 1998 metų fermento nustatymo eksperimentas ir trys keliai, kuriais kanabigerolio rūgštis juda gyvame augale [1]. Olivetolo rūgštis yra pradžios medžiaga. Fermentas prie jos prijungia grupę. Molekulė gauna naują pavadinimą ir naują vietą kelyje.

Žodis rūgštis pavadinime nėra dekoracija. Kanapių junginių kataloge ta pati molekulė dažnai užima dvi eilutes: rūgštinę ir neutralią formą [2]. Skiriasi ne junginio karkasas, o būsena, kurioje molekulė yra tą akimirką, kai ją išmatuoja. Gyvame augale kanabinoidai kaupiasi rūgštinėmis formomis. Neutralūs junginiai, kurių pavadinimai plačiau žinomi, atsiranda vėliau. Ta pati logika veikia ir čia: kanabigerolio rūgštis pirmesnė, kanabigerolis vėlesnis.

Praktikoje šis skirtumas matomas paprasčiausiai. Partijos tyrimo lape CBDA ir kanabidiolis stovi atskirose eilutėse, nors kalbama apie tą patį karkasą dviejose būsenose [2]. Toks skaidymas nėra formalumas. Jis parodo, kokioje būsenoje junginys buvo tuo metu, kai mėginys pateko į prietaisą.

Antra detalė, kuri iš 1998 metų darbo išlieka svarbiausia, yra pačios reakcijos pobūdis. Aprašytas žingsnis yra konkretus ir pakartojamas fermentinis veiksmas, o ne bendras teiginys apie augalo virtimus [1]. Olivetolo rūgštis įeina, kanabigerolio rūgštis išeina. Kai toks žingsnis nustatytas, pasikeičia visas paveikslas. Kanabinoidai nebeatsiranda iš niekur: eilė turi pradžios tašką, o tas taškas turi fermentą.

Pirmtakas čia reiškia paprastą dalyką. Be šio junginio nesusidaro tolesnės rūgštys, taigi eiliškumas kelyje yra fiksuotas. Tai nėra kokybės matas ir ne rodiklis etiketėje. Tai chemijos tvarka, užrašyta 1998 metais ir nuo tada cituojama kaip CBGA kilmės įrašas [1]. Data tiksli: 1998 metai.

Sąrašai internete dažnai pradedami nuo CBD, nes to žodžio ieškoma dažniausiai. Chemijoje eilė kitokia: pirma rūgštis, paskui neutralus junginys, o dar prieš tai fermentas, kuris viską pradeda [1]. Kai kanapių aliejus ir kanabinoidai renkami kaip vieno tipo užklausos, šis skirtumas dažnai pasimeta. Todėl apie CBGA lengviau kalbėti kaip apie tvarką, ne kaip apie sudedamąją dalį.

Kiek kanabigerolio rūgšties yra konkrečiame augale, chemijos kelias nepasako. Tokius skaičius rodo tik konkrečios partijos laboratorinis tyrimas, ir jį verta skaityti kartu su etikete. Su kanabinoidais dirbame nuo 2014 metų, ir taisyklė visai šiai eilei ta pati: parodoma forma, pavadinamas šaltinis, o tuščios vietos lieka matomos. Nuo to prasideda ir CBD aliejaus asortimento aprašai, kuriuose kanabinoidų eilė išskaidyta pagal pavadinimus.

Trys rūgštinės linijos ir fermentų komplektas

Po kanabigerolio rūgšties kelias nebėra vienas. Gyvame augale jis skyla į tris rūgštines linijas, o kryptį nusprendžia sintazės fermentai, kuriuos augalas nešasi savyje [1]. Ta pati pradinė molekulė, trys skirtingi galai. Fermentas čia veikia kaip vartai: kol jo nėra, atitinkamos linijos taip pat nėra.

Sintazės fermentai yra tie, kurie pasuka reakciją į vieną ar kitą pusę. Jų rinkinys skiriasi tarp kultivarų, ir kaip tik dėl to skirtingos kanapės duoda skirtingas kanabinoidų proporcijas [1]. Ne laukas, ne sezonas, ne surinkimo diena. Fermentų komplektas.

Verta atskirti du dalykus. Kelias yra chemija: nuo olivetolo rūgšties iki kanabigerolio rūgšties, o paskui skirstymas [1]. Proporcijos yra augalo genetika, tai yra klausimas, kokius sintazės fermentus jis nešasi [1]. Pirmas dalykas tas pats visose kanapėse, antras skiriasi kas kultivarą.

Europos Sąjungos teisinės kanapės tvarkomos ta pačia logika. Kultivarai išvedami ir atrenkami taip, kad THC kiekis liktų kultūrinių augalų ribose, o ne tvarkomi po fakto. Selekcija eina prieš auginimą. Todėl rūgštinių linijų santykis yra sėklos ir kultivaro klausimas, o ne kažkas, kas nuspręsta paskutiniame gamybos etape.

Šioje vietoje dažnai kyla painiava tarp rūgštinių ir trumpųjų pavadinimų. Sąrašuose matomi CBD, CBG ir CBC, o augale tuo metu daugiausia yra rūgštinių formų [2]. Trumpasis pavadinimas nėra kitas augalas. Tai ta pati eilė, tik kitoje būsenoje.

Kaip ši eilė atrodo dokumentuose, matyti sudėties aprašuose: rūgštinės ir neutralios formos rašomos atskirai, kiekviena savo eilute [2]. Būtent taip sudarytas ir CBG aliejaus puslapis, kuriame kanabinoidų eilė vardijama pagal pavadinimus, o skaičius patvirtina partijos tyrimas.

Trys linijos, apie kurias kalbama 1998 metų darbe, atrodo taip [1].

• Linija į tetrahidrokanabinolo rūgštį. Ji cituojamame darbe įvardinta tiesiogiai: kanabigerolio rūgštis pavadinta šio junginio pirmtaku, ir tai buvo pagrindinis 1998 metų publikacijos teiginys [1].
• Linija į kanabidiolio rūgštį. Partijos tyrimo lapuose ji rašoma trumpai, kaip CBDA, ir stovi atskirai nuo neutralaus kanabidiolio, nors molekulės karkasas yra tas pats [2].
• Linija į kanabichromeno rūgštį. Trečioji šios šeimos rūgštis, atsirandanti iš to paties skirstymo taško, jeigu augalas nešasi atitinkamą sintazės fermentą [1].
• Skirstymo taškas. Ne temperatūra ir ne laikas, o fermentas: augalas jį turi arba neturi, ir nuo to priklauso, kuri linija apskritai atsiranda gyvame augale [1].
• Santykio šeimininkas. Kultivaro fermentų rinkinys nusprendžia proporcijas, todėl du panašūs augalai gali duoti visai kitokį kanabinoidų vaizdą tyrimo lape [1].
• Teisinis rėmas. Europos Sąjungoje auginamos kanapės išvedamos ir atrenkamos taip, kad THC liktų kultūrinių augalų ribose, ir tai daroma selekcijos, o ne vėlesnių pataisymų keliu.

Ką apie šią rūgštį galima perskaityti už augalo ribų

Augale CBGA turi aiškią vietą. Už augalo ribų byla gerokai plonesnė. Molekulė yra laikina, jos kiekis kinta, o įprastomis ekstrahavimo ir laikymo sąlygomis ji pereina į CBG. Dėl to išskirti ją ir tirti atskirai yra sunku.

Šis skirtumas tarp augalo ir buteliuko yra viena iš tų vietų, kur lengviausia persistengti. Apie kanabigerolio rūgštį galima tvirtai pasakyti, iš kur ji ateina ir kur eina toliau [1]. Kiek jos yra kiekviename ekstrakte, kalbama kur kas atsargiau, nes duomenų byla apie molekulę už augalo ribų yra plona.

Todėl ši rūgštis rečiau atsiranda tose vietose, kur žmonės jos ieško. Lietuviškose užklausose dominuoja CBD aliejus ir kanapių aliejus, o kanabinoidai kaip bendras žodis renkami gerokai rečiau. CBGA lieka chemijos kelio pavadinimu, ne etiketės eilute.

Kokio dydžio yra visas šis sąrašas, 2005 metais apibendrino ElSohly ir Slade [2]. Jų apžvalgoje kanapės aprašytos kaip sudėtingas natūralių kanabinoidų mišinys, o kataloge suskaičiuota dešimtys atskirų kanabinoidų ir šimtai kitų augalo sudedamųjų dalių [2].

Katalogo įrašai nėra vienarūšiai, ir tai paaiškina, kodėl skaičiai atrodo dideli. Ta pati molekulė gali būti įrašyta dukart: rūgštine ir neutralia forma [2]. Prie to prisideda šoninės grandinės variantai ir senėjimo metu susidarę skilimo produktai [2].

Dar viena praktinė pasekmė. Kai sąraše vietoj rūgštinės formos atsiranda CBG, tai nėra kito augalo požymis. Tai tos pačios eilės vėlesnė būsena, ir 2005 metų apžvalgos kataloge abi formos turi savo eilutes [2].

Kai kalbama apie terpenus, kalbama apie kitą tos pačios sudėties eilę, o kanabinoidų eilėje pirmos stovi rūgštys [2]. Abi eilės matomos tame pačiame partijos dokumente, todėl ir CBN aliejaus aprašuose junginiai vardijami atskirai, o ne suplakti į vieną skaičių.

Kaip tai skaityti, jei rankoje yra buteliukas. Dokumente ieškoma pavadinimų, ne šeimos vardo: kanabidiolis ir CBDA, kanabigerolis, kanabichromenas. Rūgštinės ir neutralios formos ten atskirtos, ir tai tiksliausias atsakymas, kokioje būsenoje junginiai buvo tuo metu, kai mėginys buvo matuojamas [2].

Kodėl kanabigerolio rūgštį sunku tirti, galima surašyti punktais.

• Laikina buvimo forma. Augale ši rūgštis yra tarpinis žingsnis, todėl ją pagauti galima tik tam tikru metu, o ne bet kada, kai imamas mėginys.
• Kintantis kiekis. Skirtinguose mėginiuose jos nėra vienodai, ir tai iš karto keičia bet kokį mėginio su mėginiu palyginimą.
• Perėjimas į CBG. Įprastomis ekstrahavimo ir laikymo sąlygomis rūgštinė forma pasitraukia, o dokumente lieka neutralus junginys tos pačios eilės eilutėje.
• Sunkus išskyrimas. Dėl trijų ankstesnių dalykų atskirti šią molekulę tyrimui yra kur kas sunkiau nei stabilesnius kanabinoidus.
• Įrašo tipas. Kataloge tas pats karkasas gali stovėti dviem eilutėmis, o šoninės grandinės variantai ir skilimo produktai skaičiuojami atskirai [2].

Nuo olivetolo rūgšties iki partijos tyrimo: dešimt įrašų

1. 1998 metai, Fellermeier ir Zenk. Fermento nustatymo eksperimentas, kuriame užrašytas atsakymas apie kanabigerolio rūgšties kilmę augale [1]. Data ir autoriai yra tiksliausia šio įrašo dalis.
2. Pradinė medžiaga ir produktas. Olivetolo rūgštis įeina, kanabigerolio rūgštis išeina, o pats žingsnis aprašytas kaip konkreti ir pakartojama fermentinė reakcija, ne kaip bendra augalo savybė [1].
3. Pirmtako įvardijimas. Toje pačioje 1998 metų publikacijoje kanabigerolio rūgštis pavadinta tetrahidrokanabinolo pirmtaku, ir būtent šis teiginys iki šiol cituojamas dažniausiai [1].
4. Kontekstas prieš 1998 metus. Dešimtojo dešimtmečio viduryje kanapių kanabinoidų chemija jau buvo gerai dokumentuota, taigi klausimas buvo ne apie junginių pavadinimus, o apie fermentą, kuris pradeda eilę.
5. Trys rūgštinės linijos. Gyvame augale kelias po kanabigerolio rūgšties skyla į tris atskiras rūgštines kryptis, o kuri iš jų atsiranda, priklauso nuo nešamų sintazės fermentų [1].
6. Linijų galai. Tetrahidrokanabinolo rūgštis, kanabidiolio rūgštis, kuri lapuose rašoma kaip CBDA, ir kanabichromeno rūgštis. Trys pavadinimai, vienas skirstymo taškas [1].
7. Proporcijų šeimininkas. Santykį tarp linijų nustato kultivaro sintazės fermentų komplektas. Europos Sąjungos teisinės kanapės išvedamos ir atrenkamos taip, kad THC liktų kultūrinių augalų ribose, o ne koreguojamos po fakto.
8. 2005 metų apžvalga. ElSohly ir Slade darbe kanapės aprašytos kaip sudėtingas natūralių kanabinoidų mišinys, o kataloge suskaičiuota dešimtys atskirų kanabinoidų ir šimtai kitų augalo sudedamųjų dalių [2].
9. Katalogo įrašų tipai. Rūgštinė ir neutrali tos pačios molekulės forma, šoninės grandinės variantai ir senėjimo metu susidarę skilimo produktai. Trys skirtingos priežastys, kodėl sąrašas ilgas [2].
10. Už augalo ribų. Laikina buvimo forma, kintantis kiekis, perėjimas į CBG įprastomis ekstrahavimo ir laikymo sąlygomis ir sunkus išskyrimas. Skaičius apie konkretų buteliuką rodo partijos tyrimas ir etiketė, o chemijos kelias rodo eiliškumą.