Entourage efektas: atviras klausimas ir tai, kas užrašyta nuo 1998 metų

Terminas, kuris gimė mėgintuvėlyje, ne kanapių lauke

Ar junginių mišinys tikrai elgiasi kitaip nei tas pats junginys, tirtas po vieną? Čia ir yra visa šio klausimo esmė. Pavadinimas, kurį šiandien išgirstame beveik kiekvienoje kanapių temos šnekoje, literatūroje pasirodė 1998 metais, ir pasirodė labai konkrečiu adresu [1]. Ben-Shabat ir kolegų darbe jis buvo pritaikytas endogeniniams riebalų rūgščių glicerolio esteriams: patiems, tirtiems atskirai, be išmatuojamo aktyvumo, bet susietiems su stipresniu 2-arachidonoilglicerolo, trumpiau 2-AG, kanabinoidiniu aktyvumu [1]. 2-AG yra organizmo paties signalinė molekulė. Ne augalo junginys, ne ekstrakto dalis, ne etiketės rodiklis.

Toks ir yra tikslus 1998 metų radinys: molekulės, kurios pačios jokio išmatuojamo aktyvumo neparodė, buvo susietos su pakitusiu aktyvios molekulės aktyvumu toje pačioje sistemoje [1]. Ne daugiau ir ne mažiau. Kilmės istorijoje yra dvi detalės, kurios pakeliui iš mokslinio teksto į kasdienę kalbą pasimeta lengviausiai [1]. Pirma: pavadinimas buvo sukurtas glicerolio esterių ir 2-AG santykiui, o ne bet kokiam augalinių junginių mišiniui. Antra: tai, kas aprašyta, yra laboratorinis biocheminis mechanizmas, susietas su konkrečiomis molekulėmis ir konkrečiais tirtais kiekiais.

Šios dvi detalės paaiškina, kodėl diskusija tebėra atvira. Vienas dalykas yra pavadinti mechanizmą, visai kitas dalykas yra jį pamatuoti sudėtingame augaliniame mišinyje. Todėl pravartu atskirti tai, ką 1998 metų įrašas užfiksavo, nuo to, kas buvo pasakyta vėliau.

• Kilmė. Pavadinimas į literatūrą įrašytas 1998 metais [1].
• Molekulės. Endogeniniai riebalų rūgščių glicerolio esteriai, kurie atskirai buvo be išmatuojamo aktyvumo [1].
• Tikslas. 2-AG, organizmo paties signalinė molekulė, o ne augalo ekstraktas [1].
• Statusas. Laboratorinis biocheminis mechanizmas su konkrečiomis molekulėmis ir konkrečiais kiekiais [1].
• Apimtis. Pati sąvokos sandara nėra būdinga vien kanapėms [1].

Organizmo pačio molekulės ir fermentai, kurie jas nutraukia

Anandamidas, 2-AG ir gamyba pagal poreikį

Kad 1998 metų radinys būtų suprantamas, reikia dviejų vardų. Anandamidas ir 2-AG yra dvi labiausiai aprašytos organizmo pačio kanabinoidinės molekulės, ir jos nėra kaupiamos atsargoms [1]. Gaminamos pagal poreikį, tada gana greitai suskaidomos, o tuo užsiima specializuoti fermentai: riebalų rūgščių amido hidrolazė ir monoacilglicerolio lipazė [1]. Signalas trumpas pagal savo sandarą. Tai svarbu, nes tokioje sistemoje klausimas yra ne vien kiek molekulės pagaminama, bet ir kiek laiko ji išlieka nesuskaidyta. Kai kalbame apie kanabinoidus kaip apie grupę, dažnai turime galvoje augalo junginius, o 1998 metų darbas dirbo su vidine puse: su tuo, ką gamina ir skaido pats organizmas [1].

Vienas skaidymo kelias, kelios giminingos molekulės

Iš to išplaukia antra dalis. Kai sistemoje atsiranda struktūriškai giminingų molekulių mišinys, jos konkuruoja dėl tų pačių tvarkymo ir skaidymo kelių [1]. Kelias vienas, pretendentų daugiau. Būtent tokia buvo 1998 metų interpretacija: kartu esantys esteriai patys aktyvumo neparodė, tačiau prie jų aktyvi molekulė sistemoje buvo pasiekiama ilgiau [1]. Tai mechanizmo lygio paaiškinimas. Jis paaiškina, kaip neaktyvi molekulė iš principo gali pakeisti aktyvios molekulės rodmenį, bet nepasako nieko apie tai, kas dedasi geriant augalinį ekstraktą. Skirtumas tarp šių dviejų teiginių ir yra ta vieta, kurioje diskusija dažniausiai pakrypsta į šoną.

Trys įrašai, trys skirtingos apimtys

Fitokanabinoidai ir terpenai 2011 metų formuluotėje

Dabartinė šio termino reikšmė kasdienėje kalboje atėjo ne iš 1998, o iš 2011 metų. Russo apžvalgoje pasiūlyta fitokanabinoidų ir terpenoidų sinergija, tai yra kartu esančių augalo junginių tarpusavio sąveika [2]. Terpenoidai tame pačiame darbe aprašyti kaip aromatiniai junginiai, nulemiantys atmainos kvapą [2]. Tai patogus atskaitos taškas, nes terpenai yra ta ekstrakto pusė, kurią galima užuosti dar prieš bet kokį tyrimą. Svarbu, kad ši formuluotė nėra vienas didelis teiginys. Ją galima suskaidyti maždaug į keturias atskirai patikrinamas dalis, ir kiekviena iš jų turi savo duomenų kiekį [2]. Sąvokos sandara, beje, nėra būdinga vien kanapėms, todėl kanabinoidai čia yra pavyzdys, ne vienintelis įmanomas atvejis [1].

Pirmasis teiginys: sudėtis kinta, ir tai svarbu

Pirmoji dalis yra paprasčiausia ir kartu mažiausiai ginčytina: augalinio ekstrakto sudėtis kinta, ir tas kintamumas yra reikšmingas [2]. Tai teiginys apie žaliavą, ne apie rezultatą. Prie CBD aliejaus ar kanapių aliejaus aprašų šis pavadinimas atsiranda dažnai, bet 2011 metų teiginys kalba apie tai, kad skirtingi mišiniai nėra tarpusavyje pakeičiami [2]. Partijos tyrimas parodo, kurie junginiai ir kokiais rodikliais buvo išmatuoti. Sąveika tarp jų yra atskiras klausimas, atsakomas ne etiketėje.

Ne tik kanapės: 2016 metų apžvalgos kryptis

2016 metais ta pati diskusija buvo pratęsta plačiau. Apžvalgoje aptariami kiti augalai ir jų sudedamosios dalys, siejamos su endokanabinoidine sistema [3]. Iš to seka gana žemiška išvada: jei panašios sąveikos aprašomos skirtinguose botaniniuose šaltiniuose, kanapės yra vienas bendresnio reiškinio atvejis, o ne ypatingas išimtinis augalas [3]. Tai kiek atvėsina toną. Kartu ten pat matoma ir riba. Kai pavadinimas perkeliamas nuo konkrečių molekulių ir konkrečių tirtų kiekių prie bet kokio augalinių junginių mišinio, tokia kalba jau išeina už pirminių 1998 metų duomenų [1]. Terminas tada pradeda reikšti viską ir kartu nieko.

Kaip šis terminas skaitomas šiandien

Gera žinia ta, kad hipotezė yra falsifikuojama: ji suformuluota taip, kad palyginimas gali ją paneigti [2]. Tokio palyginimo sandara turi tris atšakas: išgrynintas junginys, atkurtas to paties junginio mišinys ir visas ekstraktas, o tiriamojo junginio kiekis kiekvienoje atšakoje vienodas [2]. Kol tokių duomenų nepakanka, tiksliausias apibūdinimas yra santūrus: hipotezė su tikėtinu mechanizmu, kilusi iš 1998 metų literatūros, plačiai pasklidusi po 2011 metų formuluotės, o žmonių duomenys tebėra nepilni [1][2].