Anandamidas: endokanabinoidas, pavadintas pagal žodį ananda

Kas 1992 metais buvo išskirta iš smegenų audinio?

Junginys, kuris nuo tada literatūroje sėdi endokanabinoidų sistemos viduryje. Devane ir kolegų 1992 metų publikacijoje [1] surašyti trys žingsniai iš karto: iš smegenų audinio išskirta sudedamoji dalis, nustatyta jos struktūra ir parodyta, kad ji prisijungia prie kanabinoidų receptoriaus. Tas prisijungimas prie receptoriaus ir yra apibrėžianti šio junginio savybė [1]. Būtent dėl jos molekulė buvo įrašyta į tą pačią grupę kaip augaliniai kanabinoidai, nors pati rasta audinyje, o ne augale.

Klasifikacija trumpa: endogeninis kanabinoidas, arba endokanabinoidas. Endogeninis čia reiškia junginį, kurį gamina pats organizmas, o ne tokį, kuris atkeliauja iš išorės. Vieta literatūroje irgi aiški ir per tuos metus nepasikeitė: anandamidas laikomas endokanabinoidų sistemos centre [1]. Atradimo eiliškumas šioje temoje turi svorio. Anandamidas buvo pirmas iš dviejų dažniausiai aprašomų šios sistemos junginių, ir 1992 metai yra ta data, nuo kurios skaičiuojama visa vėlesnė literatūra.

Ir dar vienas dalykas, kuris apie šią molekulę cituojamas dažniausiai: pats pavadinimas. Jis sudarytas iš dviejų dalių, žodžio ananda ir cheminės amido galūnės, o sprendimą taip pavadinti priėmė tie patys tyrėjai, kurie 1992 metais išskyrė junginį iš smegenų audinio [1]. Tai vardo davimo momentas, ne išmatuotas rodmuo. Skirtumas atrodo mažas, bet jis svarbus, nes pavadinimas per tekstus keliauja greičiau nei skaičiai ir labai dažnai atkeliauja visiškai be jų.

Todėl šiame įraše laikomasi paprastos tvarkos. Pirma tai, kas parašyta cituotuose darbuose. Paskui tai, kur baigiasi įrodymų riba.

• Metai: 1992; darbas, kuriuo remiasi visa likusi šio puslapio dalis [1].
• Audinys: smegenų audinys, iš kurio junginys ir buvo išskirtas.
• Trys dalykai vienoje publikacijoje: išskyrimas, struktūra ir prisijungimas prie kanabinoidų receptoriaus [1].
• Klasė: endogeninis kanabinoidas, trumpiau endokanabinoidas.
• Vieta literatūroje: endokanabinoidų sistemos centras.
• Eiliškumas: anandamidas išskirtas pirmas, 2-AG aprašytas vėliau.
• Pavadinimas: sukonstruotas žodis, o ne matavimo rezultatas [1].

Klausimas, kuris po 1992 metų pasikeitė

Iki tų metų kanapių farmakologija klausė apie augalą. Kokios medžiagos jame yra, kaip jos atrodo chemiškai, prie ko jos kimba. Buvo žinomas ir receptorius, kuriam nebuvo žinomo vidinio partnerio, ir tai kabėjo kaip atviras klausimas. Devane ir kolegų 1992 metų įrašas jį uždarė bent viena kryptimi: partneris buvo ne tik įvardytas, bet ir išskirtas iš audinio, o jo struktūra užrašyta [1].

Po to tema pasislenka. Klausimas nebe apie augalą, o apie signalų sistemą, kuri gyvena pačiame žinduolio organizme ir turi savo junginius, savo receptorius ir savo fermentus. Augaliniai kanabinoidai iš pagrindinio veikėjo tampa medžiagomis, kurios į tą sistemą įsistato tik dalinai. Tai nėra maža detalė. Nuo to pasikeitė, kur ieškoma paaiškinimų ir kokiu masteliu apie juos rašoma.

Grupavimo logika irgi verta vienos pastraipos. Anandamidas ir augalinės medžiagos yra viename sąraše ne dėl bendros kilmės, o dėl to paties elgesio prie receptoriaus, kuris ir buvo parodytas 1992 metais [1]. Kilmė skirtinga, kriterijus vienas. Kai skaitomi bendri tekstai, tie du dalykai lengvai susilipdo, o iš tikrųjų jie atsakinėja į skirtingus klausimus.

Lietuviškose užklausose žodis kanabinoidai dažniausiai reiškia būtent augalo pusę, o ne organizmo paties gaminamus junginius. Todėl šalia šios temos verta pasakyti tiesiai: anandamidas į tekstus atkeliavo iš smegenų audinio 1992 metais, o ne iš augalo ekstrakto [1]. Ta pati priežastis paaiškina, kodėl chemijos vadovėliuose šis junginys sėdi kitoje eilėje nei augalinės medžiagos, nors abi eilės vadinamos panašiu žodžiu.

Kaip anandamido signalas užgęsta

Signalas turi ne tik pradžią, bet ir galą. Anandamido atveju galas yra fermentinis: junginys pašalinamas fermento pagalba, ir tai užrašyta jau prie pirmojo aprašymo [1]. Toks šalinimo būdas paaiškina, kodėl vėlesnė literatūra pasirinko būtent tokią eksperimento konstrukciją, kokią pasirinko.

Įdomiausia detalė yra ta, kad daugelis darbų po 1992 metų nesitelkė į papildomą anandamido pridėjimą. Vietoj to eksperimentinėse sistemose buvo lėtinamas jo šalinimas, o stebima toliau kelio, jau už to fermento. Tai metodinis sprendimas, ne išvada. Bet jis paaiškina, kodėl daugelis rezultatų šioje srityje yra netiesioginiai: matuojama ne pati molekulė, o tai, kas nutinka, kai ji sistemoje pasilieka ilgiau.

Jutiminis jonų kanalas 2017 metų įraše

Fenwick ir kolegų 2017 metų darbe [2] aprašytas tiesioginis anandamido sukeliamas jutiminio jonų kanalo aktyvavimas, tai yra taikinys už kanabinoidų receptorių ribų. Tame pačiame darbe užrašytas ir antras dalykas: dvi matavimo linijos, kalcio atsakai ir srovės atsakai, išsiskyrė ir viena kitos nesekė [2]. Tai techninis stebėjimas. Ta pati sąveika atrodo skirtingai, priklausomai nuo to, kas konkrečiai matuojama.

Statusas irgi turi būti pasakytas garsiai. Tai mechanistinis radinys apie molekulę ir kanalo elgesį, gautas vienos grupės 2017 metais [2]. Ne rodmuo apie sveikatą, ne dozės klausimas ir ne teiginys apie žmones. Priskyrimas eina pirmiau už entuziazmą, ir apimtis rašoma šalia rezultato, o ne po jo. Kartu su kitais papildomais taikiniais tai yra pavieniai radiniai, o ne sutartas mokslo konsensusas [2].

Devyni punktai iš cituotų darbų

1. 1992 metai: iš smegenų audinio išskirta sudedamoji dalis, nustatyta jos struktūra ir parodytas prisijungimas prie kanabinoidų receptoriaus [1]. Trys atskiri rezultatai vienoje publikacijoje.
2. Klasė: endogeninis kanabinoidas. Kitas tos pačios klasės pavadinimas, kuris vartojamas literatūroje, yra endokanabinoidas [1].
3. Vieta: endokanabinoidų sistemos centras. Tai apibūdinimas iš literatūros, o ne kiekybinis rodiklis.
4. Grupavimo pagrindas: apibrėžianti 1992 metų savybė, tai yra prisijungimas prie receptoriaus, o ne junginio kilmė [1].
5. Pavadinimas: sudarytas iš žodžio ananda ir amido galūnės; sprendimą priėmė junginį išskyrusi grupė [1]. Tai vardo davimo faktas.
6. Šalinimas: fermentinis [1]. Fermento pavadinimas šiam junginiui ir 2-AG nurodomas skirtingas.
7. Tyrimų taktika po 1992 metų: eksperimentinėse sistemose lėtinamas šalinimas, o stebima toliau kelio, ne pats junginio pridėjimas.
8. 2017 metai: tiesioginis jutiminio jonų kanalo aktyvavimas, aprašytas Fenwick ir kolegų [2]. Vienos grupės mechanistinis radinys.
9. Tame pačiame 2017 metų darbe: kalcio ir srovės atsakai išsiskyrė ir vienas kito nesekė [2]. Matavimo būdas keičia tai, kaip sąveika atrodo.

Du endokanabinoidai, dvi cheminės klasės

Dažniausias klausimas šalia šios temos yra apie skirtumą tarp anandamido ir 2-AG. Atsakymas prasideda ne nuo kiekių, o nuo chemijos. Anandamidas yra riebalų rūgšties etanolamidas, o 2-AG priklauso monoacilglicerolių eilei. Skirtinga sandara reiškia ir skirtingą šalinimo kelią: kiekvienam iš šių dviejų junginių literatūroje nurodomas savas fermentas, o 2-AG atveju įvardijama monoacilglicerolio lipazė.

Antras skirtumas yra istorinis. Anandamidas išskirtas pirmas, 1992 metais [1], todėl visa vėlesnė lyginamoji literatūra rašoma nuo jo. 2-AG dažnai apibūdinamas kaip labiau paplitęs smegenų audinyje iš tų dviejų, ir būtent šie du junginiai literatūroje aprašyti daugiausiai. Vis dėlto abu kartu nesudaro uždaros temos: papildomi taikiniai, tarp jų ir 2017 metų kanalo įrašas, tebėra pavieniai radiniai [2].

Paieškos lauke šalia šios temos dažnai atsiranda visai kiti žodžiai. Vienas iš jų yra CBD aliejus, kitas variantas, kurį žmonės rašo, yra kanapių aliejus, o kartu užklausose pasitaiko ir terpenai. Visi jie priklauso augalo pusei. Anandamidas į tekstus atkeliavo per 1992 metų darbą apie smegenų audinį [1], ir tai yra viskas, ką apie jo kilmę galima pasakyti tiksliai.

• Cheminė klasė: anandamidas priskiriamas riebalų rūgščių etanolamidams.
• 2-AG cheminė klasė: monoacilgliceroliai.
• Paplitimas: 2-AG įprastai aprašomas kaip labiau paplitęs smegenų audinyje iš šių dviejų.
• Fermentai: skirtingi kiekvienam junginiui; 2-AG atveju monoacilglicerolio lipazė.
• Eiliškumas: 1992 metai, anandamidas išskirtas pirmas [1].
• Papildomi taikiniai: pavieniai darbai, tarp jų 2017 metų įrašas apie jutiminį jonų kanalą [2].