CBD ir apetitas: iš kur atsirado munchies klausimas

Nuo termino iki receptoriaus: ką užrašė 2007 metų apžvalga

«Munchies» yra šnekamosios kalbos žodis, o ne farmakologijos terminas. Juo įvardijamas apetito pokytis, apie kurį pasakoja kanapes vartoję žmonės. Kanabinoidų farmakologijoje tas pats pasakojimas turi konkretų adresą: CB1 receptoriaus aktyvumą [1]. CB1 yra ta prisijungimo vieta, kuri Huestis 2007 metų apžvalgoje aprašoma kaip artimiausiai susijusi su THC veikimu [1]. Nuo šios vietos ir prasideda visa likusi tema.

Agonistas šioje kalboje reiškia junginį, kuris prisijungia prie receptoriaus ir jį įjungia. Būtent tokiu THC ir įvardijamas: Huestis 2007 metų apžvalga jį aprašo kaip CB1 agonistą [1]. Toje pačioje apžvalgoje tarp kataloguotų THC poveikių yra ir apetito stimuliacija [1]. Du užrašai, viena publikacija.

CB1 receptoriai yra ne vienoje kūno vietoje. Ta pati apžvalga nurodo jų paplitimą centrinėje nervų sistemoje ir periferiniuose audiniuose, todėl vienoje publikacijoje aprašomi ir elgesio, ir fiziologiniai poveikiai [1]. Vienas receptorius, du aprašymo lygiai. Tai paprasta priežastis, kodėl apetito tema apskritai atsiranda žmogaus kanabinoidų farmakokinetikos apžvalgoje [1].

Apžvalgos turinys tuo nesibaigia. Huestis 2007 metų darbe aprašoma, kiek THC pasiekia kraujotaką ir kaip greitai tai įvyksta [1]. Atskirai laikomi du keliai: įkvėpimas ir vartojimas per virškinamąjį traktą duoda nesutampančius rodmenis [1]. Prie to prisideda pasiskirstymas audiniuose ir metabolizmas [1]. Keturi klausimai, keturios skirtingos eilutės.

Iš čia išplaukia vienas blaivus sakinys: fiksuoto atsako niekas nežada. Absorbcija ir metabolizmas skiriasi, ir tas kintamumas Huestis 2007 metų apžvalgoje stovi kaip kontrargumentas prielaidai, kad reakcija bus vienoda visiems [1]. Tai ne atsargumo formuluotė, o pačios apžvalgos turinys.

Kanabidiolis šioje schemoje stovi kitoje vietoje. Jis nėra klasikinis CB1 agonistas, todėl aukščiau aprašytas mechanizmas literatūroje jam neperkeliamas. «Munchies» rėmas yra CB1 agonisto pasakojimas [1]. Kanabidiolio jame paprasčiausiai nėra.

Kas tada užrašyta apie kanabidiolį ir apetitą? 2017 metais Ifflandas ir Grotenhermenas paskelbė kanabidiolio klinikinių duomenų apžvalgą, ir tarp aprašytų poveikių yra apetito pokyčiai [2]. Detalė, kurią lengva pražiūrėti: sąrašas fiksuoja judėjimą į abi puses, ne vieną kryptį [2]. Tai nėra apetito poveikis su žinomu ženklu. Tai stebėjimas, kuris buvo pastebėtas ir užrašytas tyrimo viduje [2].

Skirtumas tarp šių dviejų pasakojimų nėra stilistinis. Vienoje pusėje receptoriaus mechanizmas ir konkretus agonistas [1]. Kitoje pusėje sąrašas, kuriame apetito pokyčiai įrašyti be nustatytos krypties [2]. Sujungus juos į vieną sakinį atsiranda teiginys, kurio nėra nė viename iš dviejų darbų.

Ką apie kiekvieną junginį galima patikrinti cituojamuose darbuose

Paprasčiausias būdas nesusipainioti yra išrikiuoti užrašus pagal tai, iš kur jie paimti. Lentelės kairėje stovi pats užrašas, viduryje darbas, kuriame jis yra, o dešinėje apimtis: apie ką tas užrašas kalba ir apie ką jis nekalba. Toks skaitymas trunka minutę, o sutaupo visą painiavą.

THC eilutės ateina iš Huestis 2007 metų farmakokinetikos apžvalgos [1]. Kanabidiolio eilutė ateina iš Ifflando ir Grotenhermeno 2017 metų klinikinių duomenų apžvalgos [2]. Tai du atskiri darbai su dviem atskiromis apimtimis.

Trečia eilutė yra apie receptorių, ne apie junginį. Ji paaiškina, kodėl viena publikacija gali kartu aprašyti ir elgesį, ir fiziologiją [1]. Receptorius yra abiejose vietose, tad ir aprašymas eina dviem lygiais.

Ketvirta ir penkta eilutės yra tos, kurių dažniausiai neįskaito. Jose nėra vieno rodmens, nes apžvalgoje aprašomi keliai ir greičiai, o ne viena reikšmė [1]. Kai absorbcija ir metabolizmas skiriasi, vienodos reakcijos prielaidai tiesiog nebelieka pagrindo [1]. Tai ta pati mintis, kuri anksčiau buvo pasakyta sakiniu, o čia stovi eilute.

Šešta eilutė yra vieta, kur pasakojimas nutrūksta. Kanabidiolis nėra klasikinis CB1 agonistas, tad CB1 agonisto istorija jam neužrašyta. Septinta eilutė yra vienintelė, kurioje kanabidiolis ir apetitas stovi kartu, ir ten įrašytos abi kryptys [2].

Ko lentelėje nėra, irgi verta pastebėti. Nėra eilutės su skaičiumi, nėra eilutės su viena kryptimi pagal junginį, nėra eilutės, kuri sujungtų 2007 ir 2017 metų darbus į vieną išvadą. Būtent todėl du dokumentai čia laikomi atskirai.

Kūno paties gaminami junginiai ir fermentai, kurie juos skaido

Endokanabinoidų sistemą aprašo kelios dalykų grupės: kanabinoidų receptoriai, kūno paties gaminami ligandai ir fermentai, kurie tuos ligandus sintezuoja bei skaido. Ligandų sąraše du vardai pasitaiko dažniausiai: anandamidas ir 2-AG. Toks yra bendras sandaros aprašymas, ir nuo jo prasideda mitybinio elgesio tema kanabinoidų fiziologijoje.

1995 metais Mechoulamo ir kolegų darbe aprašytas endogeninis monogliceridas, rastas virškinamojo trakto audinyje ir prisijungiantis prie kanabinoidų receptorių [3]. Ta molekulė yra 2-AG, vienas iš dviejų dažniausiai aprašomų endokanabinoidų. Paprastais žodžiais: kūno pasigamintas riebalinės kilmės junginys, esantis virškinimo audinyje, prisijungia prie tos pačios receptorių šeimos, prie kurios prisijungia ir augalo kanabinoidai [3].

Fermentai sąraše nėra dekoracija. Kiekvienas ligandas turi savo skaidymo kelią: anandamidą tvarko riebalų rūgščių amido hidrolazė, o 2-AG skaido monoacilglicerolio lipazė. Sintezė ir skaidymas yra ta pati sistemos dalis, tik iš dviejų galų.

Kodėl 1995 metų eilutė šioje temoje svarbi. Užfiksuota, kad kanabinoidų receptorius prisijungianti molekulė yra virškinamojo trakto audinyje, o ne vien galvos smegenyse [3]. Būtent dėl to mitybinis elgesys atsiranda endokanabinoidų fiziologijos aprašymuose. To fakto funkcija yra paprasta: jis tampa pagrindu mitybos tyrimui kanabinoidų receptorių signalizacijos rėme.

Ribos irgi aiškios. Tai struktūrinis stebėjimas apie molekulę ir jos prisijungimą, ne teiginys apie tai, kas nutinka ką nors išgėrus [3]. Krypties pagal atskirą junginį čia niekas neužrašė. Ir kanabidiolio 1995 metų darbe nėra [3], todėl ši eilutė apie jį nepasako nieko.

Kai duomenys neduoda vienos krypties

Klausimas «ar apetitas pakis» skamba taip, lyg jam priklausytų vienas atsakymas. Cituojamuose darbuose to vieno atsakymo nėra: 2007 metų apžvalga aprašo receptorių ir kelius [1], 1995 metų darbas identifikuoja molekulę virškinamojo trakto audinyje [3], o 2017 metų apžvalga išvardija apetito pokyčius abiem kryptimis [2].

Absorbcija, metabolizmas ir vienodo atsako nebuvimas

Huestis 2007 metų apžvalgoje surašyti dalykai, kurie skiriasi tarp žmonių ir tarp kelių: kiek junginio pasiekia kraujotaką, kaip greitai, kuo skiriasi įkvėpimas ir vartojimas per virškinamąjį traktą, kaip vyksta pasiskirstymas ir metabolizmas [1]. Būtent šis kintamumas ten stovi kaip kontrargumentas vienodo atsako prielaidai [1].

2017 metų apžvalgoje aprašyti abiejų krypčių poveikiai skaitomi kaip signalas, kad individualūs atsakai nėra vienodi [2]. Dvi kryptys viename sąraše nėra sąrašo klaida. Tai tiesiog tai, kas buvo užrašyta.

Užrašytas stebėjimas ir tai, ko iš jo neišplaukia

Įrašo statusas yra svarbesnis, nei atrodo. Apetito pokyčiai 2017 metų apžvalgoje yra pastebėti ir užrašyti tyrimo viduje [2]. Sąrašo apimtis apima judėjimą į abi puses, o ne vieną pusę [2], tad tai nėra poveikis su žinomu ženklu. Tuo pačiu principu skaitomas ir 1995 metų darbas: jame yra molekulės ir jos prisijungimo aprašymas, ne teiginys apie vartojimą [3].

Lietuviškose užklausose ši tema dažnai pradedama nuo žodžio CBD aliejus, o šalia jo įrašomas ir kanapių aliejus. Netoliese sukasi žodžiai kanabinoidai ir terpenai. Cituojami darbai kalba apie kanabinoidų receptorius, jų ligandus, fermentus ir metabolizmą [1] [2] [3], tad terpenai šios eilės dalimi netampa.

Tikslus atsakymas šiuo metu yra trumpas. «Munchies» rėmas yra CB1 agonisto pasakojimas [1], kanabidiolis į jį neįrašytas, o apetito pokyčiai jo duomenų apžvalgoje yra be nustatytos krypties [2].