CBD aliejaus laikymas: vieta, temperatūra ir šviesa

Laikymas yra tik vieta, temperatūra ir šviesa

CBD aliejaus laikymas yra paprastas dalykas: tai vieta, kurioje buteliukas stovi tarp dviejų atidarymų. Viskas kita seka iš to. Aliejus stikle nėra sustingęs objektas, jo sudėtis per ilgesnį laiką gali kisti, ir būtent tai tikrino 1976 metų Fairbairno, Liebmanno ir Rowano darbas, kuriame kanapės ir iš jų gaminamos formos buvo laikomos skirtingomis sąlygomis [1].

Žodis sąlygos čia labai konkretus. Tai šviesa, kuri pasiekia turinį, šiluma aplink stiklą ir oras, kuris patenka vidun po kiekvieno atidarymo. Trys dalykai, ne dvidešimt. Vėlesni tos pačios krypties darbai jau tyrė būtent ekstraktus, o ne augalinę žaliavą [1], ir tai artimiau tam, kas realiai yra pipetės buteliuke.

2010 metų Lindholsto publikacijoje kanapių derva ir kanapių ekstraktai buvo laikomi mėnesius. Skaidymas pasirodė priklausantis nuo temperatūros: kuo šilčiau laikoma, tuo greičiau kito kanabinoidų kiekis [2]. Du punktai, užrašyti be jokių papuošimų.

Kasdien tai atrodo visai nepastebimai. Buteliukas stovi ant virtuvės palangės, nes ten po ranka. Vasarą jį kelias dienas nešiesi rankinėje. Nė vienas iš tų pasirinkimų neatrodo kaip sprendimas, bet abu yra laikymo sąlygos, o laikymo sąlygos ir buvo tas kintamasis, kurį 1976 metų darbe keitė tikslingai [1].

Todėl išeina labai paprasta išvada namų lentynai. Data ant etiketės nieko nekeičia, jei buteliukas stovi prie įjungto radiatoriaus. Ir atvirkščiai: vėsi tamsi lentyna nieko nežada, bet ji yra ta sąlyga, kuri cituotuose darbuose atitiko lėtesnį kanabinoidų kiekio kitimą [2].

Verta atskirti du klausimus. Kas yra buteliuke, užrašyta etiketėje ir partijos tyrime. Kaip tas turinys kinta, priklauso nuo to, kur jį pastatai. Žmonės ieško ir CBD aliejaus, ir kanapių aliejaus, tačiau stiklinis buteliukas su pipete abiem atvejais tas pats, tad ir jo vieta lentynoje sprendžiama vienodai.

1976 ir 2010 metai: kas buvo išmatuota

Pirmasis darbas yra Fairbairno, Liebmanno ir Rowano 1976 metų tyrimas. Jame vertintas kanapių ir iš jų gaminamų formų stabilumas laikymo metu, o laikymo sąlygos buvo ne vienos: jos buvo varijuojamos sąmoningai [1]. Formos čia reiškia ne vien augalinę medžiagą, bet ir tai, kas iš jos paruošta.

Stabilumas šiame kontekste reiškia tik viena: ar po tam tikro laikymo laiko sudėtis vis dar tokia pati, kokia buvo pradžioje. Ne spalva, ne kvapas, o išmatuotas kiekis. Dėl to 1976 metų darbas ir yra apie laikymą, o ne apie gamybą [1].

Ta pati kryptis vėliau buvo tęsiama jau su ekstraktais [1]. Detalė nedidelė, bet svarbi: buteliuke yra ekstraktas, sumaišytas su nešančiuoju aliejumi, o ne žiedai.

Antrasis darbas yra Lindholsto 2010 metų publikacija. Kanapių derva ir kanapių ekstraktai ten buvo laikomi mėnesius, o rezultatas aprašytas kaip nuo temperatūros priklausantis skaidymas: šiltesnis laikymas reiškė greitesnį kanabinoidų kiekio kitimą [2]. Du punktai, ir abu pasakyti tiesiai. Pirmas: laikas pats savaime nėra vienintelis kintamasis. Antras: temperatūra tą laiką arba prailgina, arba sutrumpina [2].

Dėl laiko skalės irgi verta pasakyti. Mėnesiai, kuriuos naudojo Lindholstas, yra maždaug ta pati skalė, per kurią buteliukas ištuštėja įprastoje virtuvėje [2]. Tad klausimas nėra teorinis.

Kanabinoidai šiuose skaičiavimuose yra tai, kas buvo matuojama, todėl būtent apie juos ir galima kalbėti konkrečiai. Terpenai dažnai aptariami greta, kai kalba pasisuka apie aromatą, bet cituotų darbų rodmenys yra apie kanabinoidų kiekį [2].

Publikavimo metai yra 1976 ir 2010. Abu kartus tikrintas tas pats dalykas: kas nutinka medžiagai, kuri kurį laiką tiesiog stovi [1][2]. Nieko dramatiško. Bet ir nieko, ką būtų protinga ignoruoti, jei buteliuką galima pastatyti vėsiau ir tamsiau.

Vėsi vieta, kurią pasirenki vieną kartą

Namuose nėra idealios vietos, yra tik vėsesnė ir šiltesnė. Virš orkaitės šilta. Prie radiatoriaus šilta. Ant pietinės palangės vasaros popietę irgi šilta, o automobilio salone dar šilčiau. Lindholsto duomenys apie temperatūrą kaip tik apie tai: tos pačios kelių mėnesių trukmės metu šiltesnis laikymas reiškė greitesnį kanabinoidų kiekio kitimą [2].

Uždara lentyna, stalčius arba sandėliuko lentyna tinka dėl dviejų priežasčių iš karto. Ten tamsu, ir ten temperatūra per parą kinta mažiau. Jei buteliukas dar stovi savo dėžutėje, šviesos, kuri jį pasiekia, lieka dar mažiau.

Vonios kambario lentyna atrodo patogi. Po dušo ten pakyla temperatūra, ir tiek. Tai ne katastrofa, tik dar viena šiltesnė vieta, o cituotų darbų logika būtent apie temperatūrą [2].

Oras patenka vidun tada, kai buteliukas atidarytas. Todėl kamštelis užsukamas iki galo, o ne uždedamas ant viršaus. Jei nori pasižiūrėti, kas nurodyta etiketėse, sudėtis prie kiekvieno stiprumo išvardyta CBD aliejų puslapyje, o kanabigerolio formulės rodikliai stovi atskirai CBG aliejaus puslapyje.

Ką šioje lygtyje daro pats buteliukas

Cibdol buteliukai yra gintaro spalvos stiklo, su pipetės kamšteliu. Abu elementai funkciniai, ne dekoras: tamsintas stiklas riboja šviesą, kuri pasiekia turinį, o kamštelis uždaro buteliuką tarp naudojimų. Dėl to aliejaus neverta perpilti į skaidrų indelį, kad ir kaip patogu atrodytų.

Nuo 2014 metų ta pati logika taikoma ir aliejaus gamybai, ir jo laikymui: žinoti, kas yra buteliuke, ir riboti trijų žinomų kitimo veiksnių įtaką. Šviesa, šiluma, oras. Sąrašas trumpas, ir jis nesikeičia.

Kanabinolio buteliukas laikomas lygiai taip pat, nes stiklas ir kamštelis tie patys, o jo sudėtį galima patikrinti CBN aliejaus puslapyje.

Šešios eilutės greitam patikrinimui

Kartą per kelias savaites verta žvilgtelėti, kur buteliukas atsidūrė. Jie migruoja: nuo lentynos ant stalo, nuo stalo į rankinę, iš rankinės į automobilį. Taip laikymo sąlygos pasikeičia be jokio sprendimo, o sąlygos ir buvo tas kintamasis, kuris cituotuose darbuose keitė rezultatą [1][2].

Toliau esantys punktai nėra paimti iš niekur. Kiekvienas jų kyla arba iš to, kaip padarytas pats buteliukas, arba iš to, ką matavo 1976 ir 2010 metų darbai [1][2].

Skaičiaus, kuris pasakytų, kiek tiksliai kiekis kinta konkrečioje lentynoje per tris mėnesius, cituotose publikacijose nėra. Jose matuota derva ir ekstraktai laboratorinėmis sąlygomis, kelias temperatūras lyginant tarpusavyje [1][2]. Kryptis žinoma. Tikslus skaičius namų buteliukui nežinomas.

• Vieta: uždara lentyna arba stalčius, atokiau nuo orkaitės, radiatoriaus ir saulėtos palangės, nes šiltesnis laikymas Lindholsto duomenyse atitiko greitesnį kanabinoidų kiekio kitimą [2].
• Šviesa: aliejus lieka savo gintaro spalvos stiklo buteliuke, kuris tam ir yra padarytas.
• Oras: pipetės kamštelis užsukamas po kiekvieno naudojimo, o ne tik prieš kelionę.
• Pastovumas: vieta, kurios temperatūra per parą beveik nesvyruoja, tinka labiau nei ta, kuri įkaista ir vėl atvėsta.
• Kelionė: vasarą automobilio salonas yra šilčiausia vieta iš visų įmanomų, todėl buteliukas ten neužsilieka.
• Dokumentai: kas yra buteliuke, matoma etiketėje ir partijos tyrime, ir tai patikrinama dar prieš pirmą atidarymą.